Komanda laikosi gerai. Kartais komanda labai pavargsta, bet gyvybines jėgas palaiko šokoladas ir nenutylantys juokeliai. Jau visi esame susigyvenę kaip šeima. Žinoma, kas ką valgo, žinom kas ką mėgsta ir ko nemėgsta, ar iš akių mokam išskaityti vieni kitų nuotaikas.
Dažnai kartu pasinervinam, bet visus irzulius iškart numušam gausiu juoku.
Kelionė labai gerai atveria ir atskleidžia įvairių šalių gyvenimą iš vidaus. Štai Vaclovas sakosi kaip kokią panelę simylėjęs Rusiją, ypač Sankt Peterburgą ir liūdi jį palikęs. Jį labai sužavėjo Sankt Peterburgas su visais jo pastatais, architektūra, žmonėmis ir savo gyvenimo tempu. Ačiū Dievui būtent Rusijos etape prie vairo sedėjo ne kas kitas, o Vaclovas, nes tik jis sugebėjo taip gerai vairuoti ir greitai įsijausti į “rusišką” vairavimo stilių. Kur tik Rusijoje sustodavome pernakvoti – Vaclovas susirasdavo draugų. Vyborgo ugniagesiai jam netgi padovanojo ugniagesio botus ir kepurę.
O štai Živilė iš pirmo žvilgnio pamilo Suomiją. Vos į ją įvažiavus ji pakeri įstabaus grožio ir didingumo miškais, samanų vairove ir žalumu, milžiniškais akmenimis, kurie tiesiog guli miške ar pas žmones kiemuose. Kai kuriems akmenims pavydėtų net ir mūsų Puntukas. Taip pat Živilei patiko Suomijos ramybė, kuri sukelia ypač didelį kontrastą po Rusijos.

Dabar komandos sudėtis jau pasikeitusi : Živilė iš Helsinkio išvyko namo, o čia prie komandos prisijungė medikės Rūta ir Jūratė. Taigi, greit bus ir daugiau didesnės komandos dienoraščių.

1150376_665167430162467_1425512554_n

1235154_665166773495866_1548527979_n

1235470_665159160163294_54466620_n